BLOG straipsnis

Aktuali informacija asmenims, kurie yra sudarę paskolos sutartis!

Mokėjimo (pelno) ir kompensuojamos palūkanos

Mokėjimo (pelno) palūkanos yra mokestis už pinigų skolinimą, o kompensuojamos palūkanos – mokestis už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausis teismas (toliau – LAT),  kad nutraukus sutartį jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai ir atleidžia šalis nuo tolesnio sutarties vykdymo, o sutarčiai pažeidusiai šaliai atsiranda civilinė atsakomybė, kurios forma –nuostolių atlyginimas, netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas.

Todėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo nėra galimas. Nutraukus sutartį, skolininko prievolė mokėti mokėjimo (palūkanas) išnyksta, kadangi šios palūkanos buvo nustatytos sutartimi, kuri tampa šalims nebegaliojanti. Taigi, sutarties nutraukimas išlaisvina abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o sutarties šalis siejusį sutartinį santykį keičia sutartinės atsakomybės teisinis santykis.

Tačiau, kaip ir LAT yra pasisakęs, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka kompensuojamųjų palūkanų kaip skolininko civilinės atsakomybės formos (minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo) sampratą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio nuostatoms, pagal kurias sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (ar jų paskirtį atitinkančių kompensuojamųjų palūkanų) mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

Taigi, kompensuojamųjų palūkanų iš skolininko galime reikalauti ir nutraukus sutartį pagal CK 6.261 ir 6.210 str. iki visiško prievolės įvykdymo. Tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, tuomet yra taikomas šalių sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų dydis.

Pažymėtina, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad mokėjimo (pelno) palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Taigi, keisdama esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, LAT suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę „ nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti  sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo;  pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų  palūkanų  (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Pridedama palyginimų lentelė